Ar žinot tą jausmą, kai pasisvečiavus užsienyje išlieka kažkokios asociacijos? Man taip būna kaskart. Po kiekvienos kelionės kažkas manyje "pasilieka", o grįžus namo dėl įspūdžių kiekio neužsičiaupiu dar gerą mėnesį. Per daug branginu tas išvykas...jos man gyvenime atrodo labai svarbios. Svarbios ne tik tuo atžvilgiu, kad susipažįsti su neatrasta architektūra ar kitataučiais, bet ir ta prasme, jog gali palepinti savo skonio receptorius.
Šį kartą noriu su jumis pasidalinti vienu receptu, kuris man padėjo sugrįžti į Londoną bent mintimis. Viskas prasidėjo labai seniai, kai tėvų draugai iš Londono mums parvežė lauktuvių. Tai buvo "shortbread" sausainiai. Tirpstantys burnoje, labai labai sviestiniai ir gana saldūs. Man (kaip sviesto gerbėjai) tai buvo didžiausias atradimas. Tas skonis mane taip pakerėjo, kad kai sužinojau, jog ir pačiai teks pasisvečiuoti pas britus, pirma mintis buvo: aaaa, parsivešiu "shortbread" sausainių. Parsivežiau...užteko gal dviem dienom. Ką daryti tada? Aš pastoviai jų užsinoriu. Pradėjau receptų paiešką...jų tikrai daug, todėl iš pirmo karto tikrai nepavyko pataikyti. Bet vat šis bandymas (pagal šį receptą) nepavedė. Aaaaa, man pačiai namie pavyko išsikepti tų tobulųjų "shortbread" sausainių.
INGREDIENTAI:
50 g cukraus
100g sviesto
150 g miltų
PARUOŠIMAS:
Pusiau minkštą sviestą ištrinti su cukrumi, sumaišyti su miltais ir minkyti, kol tešla bus lygi. Kočioti į ~1cm lakštus, pjaustyti stačiakampiais ir subadyti. Gausiai apibarstyti cukrumi. Kepti 190C įkaitintoje orkaitėje apie 15 minučių.
P.S. Pakentėkit, kol sausainiai atvės, nes karšti jie labai trapūs.
Aš irgi labai mėgstu shortbread'us. Taip pat ieškau tobulo jų recepto, bet, deja, kol kas nesėkmingai. Taviškiai atrodo jau arti tiesos :). Kai kepei, ar labai jie putojo?
AtsakytiPanaikintiNestebėjau kepimo proceso,tik jau laikui besibaigiant pažiūrėjau jų būklę-jokio putojimo nebuvo:)
AtsakytiPanaikinti